- topoti
- tõpoti, -oja, -ojo tr. Rtr, Š, BŽ592, NdŽ, DŽ1, KŽ, topóti, -ója, -ójo 1. J.Jabl, BŽ592, Brs, Krt rūpestingai prižiūrėti, saugoti, puoselėti: Ana ligonį tõpoja, ale negal įtikti J. Ka i tõpojo tą vaiką, mirė vis tiek Yl. Kad ir dideliai veizamas, tõpojamas, ale vis tiek nėr geriau – bengas suvisam Vkš. Topokiat kūnus numirėlių susiedų jūsų M.Valanč. | refl.: Ka galėtumi teip kožną dalyką tõpoties (paisyti nurodymų), būtumi sveikas žmogus Slnt. 2. Trk, Mžk, Ms lepinti, paikinti: Tie savo vaikus be galo tõpo[ja] Pln. Tėvai dabar vaikus taip tõpo[ja], nežino, kaip aplink anus bešokinėti Vkš. Tą savo vaiką ana nebišmano kaip betõpoti Slnt. Tu savo žmoną par daug tõpoji – paskiau išeis par daug į valias Kal. Topojam kaip lėlę, o neįtinkam tam karšinčiuo Šts. Vanagienė topojo ją lyg sergantį kokį vaiką I.Simon. ^ Tõpo[ja] kaip šūdą ant šakės KlvrŽ. Juo tópoji, juo nepatenkinti Ms. | refl.: Parvažiavus namo, turėsiu dirbt, teip tõpoties jau negalėsiu Krp. Nu i pradėk tõpoties kai kiaušinis! Krp. 3. taupyti: Tõpoju, ka užtektum, kad ir kitam kartuo liktum J.Jabl(Als). Mes visi topójame, t. y. į vieną gaspadorystę dedame, tai ir turime visą dėl savęs J. \ topoti; aptopoti; ištopoti; patopoti; pritopoti
Dictionary of the Lithuanian Language.